Stambiagabaričių atliekų aikštelės rekreaciniuose miškuose - rimta problema

Stambiagabaričių atliekų aikštelės rekreaciniame miške tapo ne vienos vaizdingos gyvenvietės vietinių gyventojų, urėdijos miškininkų ir savivaldybės komunalininkų galvos skausmu. Neaptvertos, neprižiūrimos, netvarkingos. Nepaisant sustatytų konteinerių, pažymėtų užrašais, įpareigojančiais rūšiuoti, atliekos, akivaizdu, verčiamos tiesiai vos ne iš savivarčių, atvažiuojančių paslapčia naktimis. Vežama net ir tai, ko negalima šiose aikštelėse vežti: asbestinis šiferis, statybinės atliekos, padangos ar net komunalinės ir bioskaidžios atliekos. Tad vaizdas susimaišęs su kvapu tampa priežastimi, siekiant aplenkti šį rekreacinį miškelį iš toli. Deja, sąvartynas įrengtas šalia viešojo vietinės reikšmės kelio. Pastarasis ir pats toje vietoje tapęs jau neíšbrendamo purvyno klanu, o kai vogčia pilamų atliekų plotas jau gerokai išsiveržia iš savo teritorijos ribų, užima net ir paties kelio teritoriją. Tai vienos Druskininkų savivaldybės aikštelių, įrengtų gražios vietovės rekreaciniame miške vaizdų, čia jau, po visą dieną dirbusių keturių komunalinio ūkio darbuotojų, atitrauktų nuo darbų statybose triūso :) (kaip tai atrodė iki tol nepasisekė užfiksuoti, deja :)). Vietinio RAAD inspektoriai nesukontroliuoja pažeidėjų, atliekomis atsikratančių naktį. Uždarius šią aikštelę (gyventojai kreipėsi į savivaldybę raštu ir jau planuojama tai padaryti), neabejotinai bus vežama toliau ar dar blogiau - gilyn į miškus. Mūsų - aplinkosaugininkų politikų - pareiga ieškoti racionaliausių būdų, kaip išspręsti šią opią problemą. Galbūt numatyti atsakomybę ir įpareigojimus griaunantiems pastatus, vykdantiems statybų ar remonto darbus, reikalaujant deklaruoti kur išveža statybų atliekas. Būčiau motyvuojančiųjų, ne baudžiamųjų (jos reikalingos, bet kraštutinės, esant piktybiškiems pažeidimams), priemonių šalininkė. O senų baldų atsikratymo srityje veiksmingiausia jų surinkimo priemonė - organizuoti visuotinį senų baldų ir elektronikos prietaisų surinkimą, informuojant apie jų galimą išnešimą šalia kelio konkrečiose miesto gatvėse ar miesteliuose bei kaimuose nustatytomis datomis pvz. du kartus metuose. Taip yra daroma Vokietijoje ir puikiai veikia. Beje, tai kartu ir socialinio teisingumo aspektas, nes mažiau pasiturintys žmonės ar laikinai bendrabučiuose įsikūrę studentai pasiima dar tinkamus naudoti baldus ar veikiančius televizorius ir toliau sėkmingai naudoja buityje (kaip ir žiedinės ekonomikos vienas iš prioritetinių tikslų). Taigi, svarbu paieškoti išeičių ir rimtai imtis konkrečių politinių sprendimų reikiamiems pokyčiams įgyvendinti, taip suaktyvinant visuomenės pilietiškumą ir ekologinio sąmoningumo augimą. Šis klausimas mano iniciatyva įtrauktas į trečiadienio, rugsėjo 13 d., Seimo aplinkos apsaugos komiteto darbotvarkę.

 

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.