2017 m. kovo 2 d., ketvirtadienis

Vertinga mokytojos-draugė patirtis Justiniškių progimnazijoje...


Šiandien teko pabūti mokytojos vaidmenyje, pravedant dvi pilietiškumo pamokas žaliąja tematika Justiniškių Taikos progimnazijoje. Buvo tikrai smagu šiltai, dalykiškai pabendrauti su septintos ir aštuntos klasės moksleiviais. Netrūko humoru persmelktų akimirkų tiek iš moksleivių, ypač aštuntokų, tiek iš mano pusės. Buvo įdomu pasijausti mokytoja-drauge. Tokio tipo mokytojus visi labiausiai ir mylėjome:). Tiesa, rimtai susimąsčiau, kai viena moksleivė paklausė manęs, kuo mokydamasi pradinėse klasėse. Netikėtai nustebau atsiminusi, kad mokytojos profesija buvo viena iš mano apsvajotų profesijų. Mokyklos suole buvau įkvėpta pasukti ir politikos keliu, nors tai įvyko jau 11-toje klasėje, istorijos mokytojo dėka. Neseniai vykusio renginio Druskininkuose metu susitikau su juo pirmą kartą po mokyklos baigimo. Buvo labai malonu, kai jis pasidžiaugė mano sėkme politikoje, pajuokaudamas, jog gerai mane išmokė. Jis visiškai teisus – taip ir buvo. Turbūt nėra didesnės laimės, garbės ir priežasties didžiuotis mokytojui, nei stebėti savo mokinių pasiekimus – juk tame didžiausias nuopelnas yra būtent jų; o pats geriausias mokytojas yra tas, kurį jo mokiniai pranoksta – kaip ir puikus vadovas, savo komandoje pasirenkantis apsukresnius už save pavaldinius. Apie tai taip pat kalbėjome su moksleiviais. Viliuosi, kad mano mintys jiems patiko ir paliko šiokį tokį įspūdį, o jei bent vieną įkvėpė didiems darbams – tai jau didelis pasiekimas savaime. Stebėjausi, kad moksleivių tarpe buvo labai atidžiai besiklausančių, aktyviai ir drąsiai užduodančių klausimus, šmaikščių temų nevengiančių jaunuolių. Palinkėjau jiems, kad rinkdamiesi savo gyvenimo kelią, didžiausią dėmesį jie skirtų ne dideliems pinigams, prestižui ar tėvų norams, o tam, kas yra arčiausiai jų pačių širdies, ir sričiai, kurioje jie patys jaučiasi geriausiais.

Beje, likau sužavėta ir to, kad daug įdomių ekologinių projektų vykdo ir pati mokykla. Pavyzdžiui, technologijų pamokų metu yra naudojamos antrinės žaliavos, o iš jų gaminami ne tik žaislai ar įvairiausi buitinės paskirties daiktai, bet ir siuvami drabužiai mokyklos teatrui, scenos dekoracijos. Labai sumaniai išspręsta ir dėl prakiurusio stogo sugadintų sienų sutvarkymo problema: ant jų buvo nutapyti įdomūs paveikslai, vaizduojantys gamtą ir pasakų personažus. Taip pat, buvau pakviesta į kovo 16 d. vyksiantį mokyklos teatro spektaklio pristatymą.

Iš tiesų nepakartojami įspūdžiai. Pasijutau labai įkvėpta ir pakylėta, kupina energijos ir motyvacijos nenuleisti rankų savo tikslų siekimo kelyje. Mes, politikai, dirbame dėl šios kartos žmonių. Nenoriu ir neturiu teisės su jais pasielgti taip, kaip su mumis kažkada pasielgė mūsų pirmtakai, padarę taip, kaip jiems patogiau ar naudingiau, neatsižvelgdami į tai, kas tinka mums ir ar mums to reikia, neįsiklausę į mūsų, ateinančios ir savo gyvenimus bei šalies ateitį kuriančios kartos norus bei lūkesčius. Šiandien vis dar tvarkomės su tokio trumparegiško ir savanaudiško mąstymo pasekmėmis. Viliuosi, kad visi dėsime dideles pastangas, jog šios praeities klaidos nebūtų pakartotos.


Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą