2018 m. balandžio 17 d., antradienis

Virginija Vingrienė. CETA – rimta grėsmė mažų šalių ekonomikai ir aplinkosaugai




CETA – rimta grėsmė smulkiajam verslui ir aplinkosaugai

Šiandienos Seimo posėdyje buvo svarstomas Europos Sąjungos ir Kanados laisvosios prekybos sutarties (CETA) ratifikavimo klausimas. Pasisakydama tribūnoje, paraginau savo kolegas parlamentarus blaiviai įvertinti potencialias šio susitarimo grėsmes. Apčiuopiamos pridėtinės vertės šioje sutartyje nematau; mano nuomonės nepakeitė ir nė vienas išklausytas argumentas, kadangi nė vienas jų nebuvo grįstas faktiniais duomenimis, ir neatsižvelgė į galimus CETA padarinius mūsų valstybei, ne vien aplinkosaugos srityje, bet ir ekonominės, socialinės, kultūrinės politikos atžvilgiu.

Sutarties nuostatos nemaža dalimi buvo suformuotos didžiųjų korporacijų, todėl nereikėtų stebėtis, kad sutartis neatitinka smulkiojo ir vidutinio verslo interesų. Europos Parlamento Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas atkreipė dėmesį, kad Europos Sąjunga gali netekti 90 mln. mažųjų ir vidutinių įmonių sukurtų darbo vietų, mat smulkieji turėtų „visapusiškai konkuruoti su didelėmis Šiaurės Amerikos tarptautinėmis korporacijomis“.  Tai 67 procentai viso užimtumo! Ne veltui Vokietijos, Austrijos, Prancūzijos smulkieji verslininkai pareiškė daugybę nuogąstavimų dėl šios sutarties.

Sutartį kritiškai vertina ir Europos Sąjungos šalys. Masiniai protestai prieš CETA nuvilnijo Prancūzijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Ispanijoje ir kitose šalyse. Nyderlanduose veikia iniciatyva dėl CETA nuspręsti referendume. Vokietijoje sutarties atitikimą nacionalinei teisei suvereniteto aspektu dvejose bylose nagrinėja Konstitucinis Teismas. Šalies vyriausybė paskelbė neteiksianti CETA balsavimui, kol negaus Konstitucinio Teismo sprendimų. Belgija kreipėsi į Europos Teisingumo Teismą dėl Investicijų teismų sistemos suderinamumo su ES teise, o Briuselio regionas (dėl CETA balsuos ne tik nacionaliniai, bet ir regioniniai parlamentai) pareiškė neketinantis ratifikuoti CETA.

O mes?

Atsakykime sau, ar leisime vardan nuolaidžiavimo korporacijoms  sumenkinti pasauliniu mastu taikomus aukščiausius ES aplinkosauginius, maisto saugos, visuomenės gerovės  standartus? Čia įžvelgiu didžiulę problemą; atsiminkime visai neseniai ES viduje kilusį skandalą dėl skirtingos receptūros ir sudėties produktų, skirtų atskirų šalių, tame tarpe ir Lietuvos, rinkoms. Apie tai garsiai šaukėme žiniasklaidoje, kūrėme specialiąsias komisijas Parlamente, tačiau panašu, kad eilinį kartą nieko iš to nepasimokėme, ir vėl lengvabūdiškai kišame galvas į giljotiną.

CETA pagrįstai galime laikyti ir visiškai nešvariu aplinkosauginiu susitarimu. Pastebiu, kad paliekant sutartį galioti būtų sunkiau atsisakyti iškastinio kuro, plėsti atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą, stabdyti klimato kaitą; tuo tarpu Kanados vyriausybė sėkmingai pasinaudojo derybomis, kad atvertų kelius nešvariausio pasaulyje kuro – bitumingojo smėlio naftos – importui į ES. Atmesti CETA nėra paradoksalu, jeigu suvoksime, kad sprendimus galima priimti įsigilinant, o galima tiesiog apleisti sritis pasiduodant spaudimui.

CETA neužtikrina ir tarptautinių aplinkosaugos susitarimų ratifikavimo. Atvirkščiai, ji leistų įtvirtinti praktiką aplinkosaugos priemones skųsti arbitražo teismui kaip „neteisėtas kliūtis prekybai“. Negana to, dėl investicijų apsaugos bet kokios nacionalinės reformos taptų pernelyg brangios, nes nacionalinė valdžia būtų verčiama tiesiogine prasme sumokėti už savo sprendimus.

Naujuoju susitarimu taip pat steigiamos naujos viršnacionalinės ir viršeuropinės institucijos. Joms būtų suteikiama aukščiausia arbitražo galia vertinti ir atmesti nacionalinius bei europinius teisės aktus, keisti standartus, neatitinkančius investuotojų interesų, reikalauti didelių finansinių kompensacijų už neišpildytus lūkesčius. Ar esame pasiruošę mokėti tokią kainą?

Be to, negaliu nepastebti, kad susitarimas yra nesuderinamas su žiedinės ekonomikos principais. Vienas esminių šios plačiu požiūriu grįstos perspektyvios sistemos aspektų yra uždaro ciklo gamyba, kelianti aukščiausius standartus produktų žaliavai, gamybai, atnaujinimui, kokybės gerinimui. Vienas pagrindinių jos tikslų yra savų kokybiškų gaminių ciklo įtvirtinimas, kas leistų atverti kelius naujų darbo vietų kūrimui bei aplinkai draugiško vartojimo užtikrinimui, ir teikti prioritetą aukštai kokybei, o ne pigiems produktams, kurių gamyba nepaiso aplinkosaugos interesų, kokybės ir teisingo atlygio už darbą principo. Tai leidžia teigti, kad ekonominio augimo proveržį žada būtent žiedinės ekonomikos modelio įtvirtinimas. Deja, CETA apsunkintų griežtų uždaro ciklo ekonomikos standartų taikymą, pavyzdžiui, netiekti rinkai neperdirbamos pakuotės. Tai neabejotinai blokštų mus žemyn ekonominio augimo, pažangos, ekologiškumo, socialine prasme.

Be abejo, suprantu, kad rinkos mūsų produkcijai paieška yra bene svarbiausias mums kylantis uždavinys, tačiau ieškodami palankių realizavimo galimybių, privalome nenusipiginti ir ratifikuoti tik tokius susitarimus, kuriuose įtvirtintos  mums naudingos sąlygos. Slapta suderėtas CETA susitarimas toks nėra. Šiuo metu aš viso labo matau žaidimą į vienus vartus: taptume sveikų, aukštos kokybės maisto produktų eksportuotojais į turtingas šalis, o savo vartotojams tiektume tai, kas toli gražu neatitinka šioje veiklos srityje keliamų standartų arba būtume priversti mokėti gerokai brangiau.

Taigi, siūlau žvelgti plačiau. Turime įvertinti platų spektrą veiksnių, nukreiptų į rinkos apsaugos barjerų naikinimą, kuriuo siekiama ne tik užkirsti kelią naujų vietinių produktų gamybai, bet ir smulkaus verslo plėtojimui, naujų darbo vietų kūrimui, o juk būtent šie faktoriai yra gyvybiškai svarbūs mūsų šalies ekonominiam augimui. Čia ypač svarbu įvertinti poveikį regionams, kurie dėl CETA rizikuoja nukentėti labiausiai.

Iš CETA sutarties kylančios grėsmės yra beveik tokios pačios, kaip ir iš sutarties su JAV, TTIP, derybų dėl kurios buvo nuspręsta nebetęsti. Prisiimdama visą atsakomybę už savo sprendimus ateities kartoms, negaliu lengvabūdiškai palaikyti sprendimo, kuris yra pavojingiausias būtent mažoms valstybėms, todėl lieku ištikima aplinkosauginėms vertybėms ir raginu kolegas vadovautis socialiniais idealais, neapsiduoti primityviai laisvos pasaulinės rinkos euforijai ir balsuoti prieš šios akivaizdžiai visuomenei žalingos sutarties ratifikavimą.

Virginija Vingrienė
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė


Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.

2018 m. vasario 26 d., pirmadienis

Norima sugriežtinti buvusių sodybų privačiame miške atstatymą

Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Varnikų miškas
Siekiant dar labiau suvaržyti miško paskirties keitimą prie ežerų ar upių bei kitose patraukliose vietose, Seimo narė „valstietė“ Virginija Vingrienė siūlo jau nuo gegužės sugriežtinti neišlikusių sodybų privačioje miško žemėje atstatymą.

Kai kurie opozicijos parlamentarai teigia, jog reikėtų leisti žmonėms vėl gyventi ten, kur jie kažkada gyveno, kiti gi sako, jog V. Vingrienės siūlymas būtų logiškas, tačiau neaišku, kaip daryti tuomet, kai nėra išlikusių dokumentų, įrodančių sodybų buvimą.

Aplinkos apsaugos komiteto narė V.Vingrienė Seime užregistravo Miškų įstatymo pataisą, numatančią, kad galima atkurti tik tas išnykusias sodybas, kurių buvimą patvirtina išlikę dokumentai.

Pakeitimai, anot jos, apsaugos miškus nuo neteisėtos urbanizacijos, vandens telkinių pakrančių užstatymo ir padidins galimybę žmonėms prieiti prie gražiausių gamtos vietų.

Dabar buvusias sodybas privačioje miško žemėje galima atstatyti, ir kai nėra išlikę archyviniai dokumentai, o, kaip numatyta įstatyme, „nustatant juridinį faktą“.

Pataisos autorė sako, kad dabar yra galimybė žemės paskirtį pasikeisti apgaule, pavyzdžiui, išdėliojant apsamanojusius akmenis ir taip bandant įrodyti, kad tai kažkada buvo sodybos pamatai, pakviečiant palankiai liudijančių asmenų.

„Pats geriausias variantas yra išlikę archyviniai dokumentai, nes dabar juridinio fakto nustatymas reiškia, kad suteikiama galimybė kažkam atsivežti akmenis ar liudininkus ir atsikurti ant Žeimenos kranto. Aišku, miškų vidury niekas nesiveržia. Veržiasi į gražias pakrantes, pamiškes vaizdingus slėnius ir užkerta kelią visuomenei prieiti prie gamtos objektų, nes apsitveria,“ – aiškino V.Vingrienė.

Tuo metu Aplinkos apsaugos komiteto narys liberalas Simonas Gentvilas BNS tikino, kad nereikėtų griežtinti statybų miškuose tvarkos.

„Kodėl neleisti žmonėms vėl gyventi ten, kur kažkada kažkas gyveno“,– piktinosi jis. Pataisas Seimo narys vadina „žaliuoju radikalizmu“.

Konservatorius Paulius Saudargas įsitikinęs, kad „logikos sugriežtinimuose yra“, bet sakė nežinantis, kaip užtiktinti teises tų žmonių, kurių sodybos buvo, bet dėl įvairių priežasčių nėra išlikusių tai įrodančių dokumentų.

„Panašu, kad piktnaudžiaujama buvo, ir jeigu tokia pataisa sumažins tokių atvejų, reikės ją palaikyti, bet, kita vertus, turime rasti formulę, kaip nenuskriausti nekaltus žmones, kurie nori atstatyti buvusias sodybas“, – BNS tvirtino P.Saudargas.

2012 metų rudenį Seimas leido buvusių sodybų miškuose savininkams bei jų pirmos, antros ar trečios eilės įpėdiniams atstatyti statinius miškuose įrodžius, kad jos ten iš tiesų buvo – yra išlikę archyviniai dokumentai arba sodybos buvimo faktą pripažįsta teismas. Parlamentarai tada pakeitė tvarką, siekdami išspręsti piliečio Petro Vičino peticijoje iškeltą problemą – jis skundėsi negalįs atstatyti senelio sodybos.


Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.
Siekiant dar labiau suvaržyti miško paskirties keitimą prie ežerų ar upių bei kitose patraukliose vietose, Seimo narė „valstietė“ Virginija Vingrienė siūlo jau nuo gegužės sugriežtinti neišlikusių sodybų privačioje miško žemėje atstatymą.

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/verslas/naujiena/kvadratinis-metras/nekilnojamasis-turtas/norima-sugrieztinti-buvusiu-sodybu-privaciame-miske-atstatyma-973-931890
Siekiant dar labiau suvaržyti miško paskirties keitimą prie ežerų ar upių bei kitose patraukliose vietose, Seimo narė „valstietė“ Virginija Vingrienė siūlo jau nuo gegužės sugriežtinti neišlikusių sodybų privačioje miško žemėje atstatymą.

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/verslas/naujiena/kvadratinis-metras/nekilnojamasis-turtas/norima-sugrieztinti-buvusiu-sodybu-privaciame-miske-atstatyma-973-931890
Siekiant dar labiau suvaržyti miško paskirties keitimą prie ežerų ar upių bei kitose patraukliose vietose, Seimo narė „valstietė“ Virginija Vingrienė siūlo jau nuo gegužės sugriežtinti neišlikusių sodybų privačioje miško žemėje atstatymą.

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/verslas/naujiena/kvadratinis-metras/nekilnojamasis-turtas/norima-sugrieztinti-buvusiu-sodybu-privaciame-miske-atstatyma-973-931890
Siekiant dar labiau suvaržyti miško paskirties keitimą prie ežerų ar upių bei kitose patraukliose vietose, Seimo narė „valstietė“ Virginija Vingrienė siūlo jau nuo gegužės sugriežtinti neišlikusių sodybų privačioje miško žemėje atstatymą.

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/verslas/naujiena/kvadratinis-metras/nekilnojamasis-turtas/norima-sugrieztinti-buvusiu-sodybu-privaciame-miske-atstatyma-973-931890

VPT vadovė kritikuoja „valstiečių“ siūlymą miestams naudoti tik ekologišką transportą

Irmanto Gelūno / 15min nuotr. /VPT vadovė Diana Vilytė
Siekiant sumažinti oro taršą ir skatinti ekologiško kuro naudojimą viešajame transporte, kai kurie „valstiečiai“ valstybės ir savivaldybių įstaigas nori priversti įsigyti tik ekologiškus – elektra arba biodujomis varomus automobilius.

Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė Diana Vilytė pritaria, kad „žaliųjų pirkimų“ valstybėje turėtų būti daugiau, tačiau ji abejoja, ar tokie nurodymai galėtų būti įtvirtinti įstatymu. Ji siūlo valstybės ir savivaldos įstaigų transporto „žalumą“ skatinti kitaip.

Siekiama paspartinti ekologiško transporto plėtrą

Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas, kuriomis siūloma leisti įsigyti tik elektra ar kita atsinaujinančia energija varomas transporto priemones, Seime užregistravo Aplinkos apsaugos komiteto nariai Virginija Vingrienė ir Kęstutis Mažeika.

Be to, siūloma biudžetinėms įstaigoms įsigyti paslaugas tik automobiliais, kurie neteršia gamtos. Išimtys būtų taikomos tik transporto priemonėms, kurias naudoja specialiosios tarnybos ar kurios skirtos neįgaliesiems.

Pasak V. Vingrienės, dabar valstybinės įstaigos vis dar perka taršius ir galingus automobilius, neatsižvelgdamos į realų poreikį ir valstybės bei Europos Sąjungos kryptį aplinkosaugoje.

Pataisos taip pat numato, kad keleivių vežimo įmonės trijuose didžiausiuose šalies miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje – turėtų atsisakyti benziną ar dyzeliną naudojančio transporto. Tas pat reikalavimas galiotų ir krovininiams automobiliams.

„Pirmiausia galiotų didiesiems miestams, nes pati didžiausia tarša ten. Mažiesiems miestams būtų gal per sudėtinga. Galėtume ir juos įtraukti, tačiau kol kas paliekame jiems savanoriško apsisprendimo galimybę“, – BNS sakė V. Vingrienė.

Ji neatmetė galimybės, kad iš didmiesčių benziną ar dyzelį naudojančius autobusus galėtų perimti mažesni rajonai.

V. Vingrienė pripažino, kad pataisos gali lemti automobilių brangimą, bet jį kompensuotų „valstiečių“ inicijuojama pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata ekologiškiems automobiliams.

Jau anksčiau registruotos pataisos numato, kad nuo 2019 metų sausio hibridinių variklių transporto priemonėms (kai jos iš dalies ekologiškos) būtų taikomas 9 proc. PVM tarifas, o visiškai ekologiškoms ar naudojančioms atsinaujinančią energiją – 5 proc. Tokie tarifai galiotų iki 2025 metų.

D. Vilytė: idėja sunkiai realizuojama

Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė sako teigiamai vertinanti ketinimus skatinti naudoti ekologiškus automobilius, tačiau pabrėžė, kad „valstiečių“ siūlymą įgyvendinti būtų sunku.

„Idėjos gražumas negali būti realizuotas per įstatymą – jis nurodo, kaip yra perkama, o ne kas perkama. Šituos dalykus galbūt galima realizuoti per kitus teisės aktus, kaip daro daugelis valstybių, tarkime, per aplinkos ministro įsakymą“, – BNS sakė D. Vilytė.

Pasak jos, „ekologiškus“ pirkimus galima skatinti ir kitomis priemonėmis.

„Pavyzdžiui, per kokybės ir kainos santykio kriterijų, vertinant energijos sąnaudas 100 kilometrų, bei tos energijos rūšies įtaką CO2 pėdsakams, ar kitais būdais. Elektromobiliai irgi nėra oru varomi, elektrai pagaminti naudojama energija ir ji pagaminama gali būti įvairiais būdais“, – aiškino D. Vilytė.

Ji taip pat įspėjo, kad elektra varomų automobilių galėtų įsigyti labai mažai viešųjų įstaigų – ne tik dėl kainos, bet ir dėl įkrovimo vietų trūkumo.

„Pamirštame, kad perkančiosios organizacijos yra ne tik didžiuosiuose, bet ir mažesniuose miestuose, kur tų automobilių negalima įkrauti – nėra įkrovimų vietų“, – tvirtino D. Vilytė.

Šaltinis: https://www.15min.lt

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/. 

Siūlymas, apsaugantis miškus nuo neteisėtos urbanizacijos ir bereikalingo kirtimo

V. Vingrienė | Asmeninio archyvo nuotrauka
Civilizacija vis labiau apsunkina žmogaus ir miško santykį ir miškas vis dažniau tampa kliūtimi augantiems miestams, plačiamai infrastruktūrai, siekiant susikurti išskirtinę gyvenamąją ar veiklos aplinką. Ir miškui nepalankų santykį dažnai įteisinami teisės aktai.

Prie jų priskirtinos ir kai kurios šiuo metu galiojančio Miško žemės paskirties keitimo galimybės, numatytos, kaip išimtys iš konstitucinės taisyklės. 2013 m. patvirtina Miškų įstatyme įtvirtinta nuostata suteikia galimybę miško žemę paversti kitomis naudmenomis buvusioms sodyboms privačioje miško žemėje atstatyti netgi ir tais atvejai, kai nėra išlikę tai įrodantys dokumentai.

Tai puiki landa atverianti kelią piktnaudžiavimui, apgaulingu būdu (pvz. išdėliojant apsamanojusius akmenis ir taip bandant įrodyti, kad tai kažkada buvo sodybos pamatai) atkurti niekada neegzistavusias sodybas ypač patraukliose miško vietose; ežerų, kitų vandens telkinių pakrantėse, vaizdingose pamiškėse, miškuose aplink Lietuvos didmiesčius. Šiuos nuogąstavimus išsakiau kaip visuomenininkė, Žali.LT aktyvistė dar pataisos tvirtinimo stadijoje tiek išsakydama oficialias pastabas projektui, tiek pasisakydama spaudoje. Kaip matome, nuogąstavimai nebuvo iš piršo laužti. Tuo keliu ir nueita, ką aiškiai rodo vienas po kito į viešumą išlendantys miškų plotų kirtimų skandalai pvz. aplink Vilnių ar regioniniuose Vilniaus parkuose.

Tai paskatino mane nedelsiant imtis iniciatyvos ir parengti Miškų įstatymo pataisą, kuria siūlau, kad teisę atstatyti neišlikusią sodybą turėtų buvę savininkai ir (ar) jų pirmos, antros ir trečios eilės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymą tik jei išlikę sodybos buvimo faktą patvirtinantys archyviniai dokumentai. Išlyga patvirtinanti sodybos buvimą pagal juridinį faktą, atveriantį kelius norinčiųjų atkurti nebuvusias sodybas kūrybiškumui rinkti ir vežti apsamanojusius akmenis ar kitais nesąžiningais būdais užimti visai visuomenei priklausančius gamtos kampelius.

Priėmus šį Miškų įstatymo pakeitimo projektą  bus panaikinta nuostata, kuri sukuria neteisėtas, galimai korupcines schemas ir apgaulingą miško paskirties keitimą ypač patraukliose vaizdingose vietovėse.

Kartu tai apsaugos miškus nuo neteisėtos urbanizacijos, bereikalingų kirtimų, vandens telkinių pakrančių užstatymo taip sumažinant visuomenės prieinamumą prie gražiausių gamtos vietovių. Bus išspręstos ir aplinkosaugos, rekreacinių, kraštovaizdžio pažeidimų problemos ir užkirstas kelias nesąžiningoms veikoms bei manipuliacijoms, leidžiant atkurti tik tas sodybas, kurios iš tiesų egzistavo, ką patvirtina išlikę archyviniai dokumentai. Taip išspęsime rimtą problemą ir užkirsime kelią akivaizdžiam piktnaudžiavimui, kuriam prielaidas sukūrė 2008-2012 kadenciją baigianti konservatorių vadovaujama valdančioji dauguma. 

Virginija Vingrienė
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė

Šaltinis: Regionų naujienos (http://www.regionunaujienos.lt)

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/. 

Virginija Vingrienė: Siekiame skaidrinti ūkanotą atliekų tvarkymą

Virginija Vingrienė: Siekiame skaidrinti ūkanotą atliekų tvarkymą
Liaudies išmintis teigia: kuo giliau į mišką, tuo daugiau medžių. Tas posakis labai tinkamas ir atliekų tvarkyme. Kuo labiau gilinuosi, tuo daugiau matau negerovių, dėl kurių auga atliekų tvarkymo kainos, bet nuo to paslaugos kokybė nedaug gerėja. Tam prielaidas sudaro ir įstatyme esami nekonkretumai. Šiuo atveju – sukonkretinti Atliekų tvarkymo įstatyme įtvirtintą nuostatą, kuria nustatomas draudimas veikti atliekų tvarkytoją susijusių subjektų naudai ar interesams. Šiuo metu įstatymas tokį draudimą taiko tik organizacijos nariams ir pavedimo davėjams. Organizacijai toks draudimas netaikomas, dėl ko atsiranda piktnaudžiavimo atvejų. Įregistruota  įstatymo pataisą siūlau vieną iš privalomų licencijavimo sąlygų gamintojų importuotojų organizacijai ir jos valdymo organų nariams aiškų draudimą veikti atliekų tvarkytojų ar su jais susijusių subjektų naudai ar interesams. Tai reikštų, jog teismui nustačius šias veikas, organizacija prarastų licenciją. Pagal dabar galiojančias įstatymo nuostatas susiduriame su paradoksalia situacija, kuomet licencija prarandama, kai organizacija neišlaiko numatyto 10 proc. rinkos dalies, neapjungia 10 proc. rinkoje veikiančių gamintojų ar importuotojų ar turi įsiskolinimų. Tai yra griežčiausia sankcija, kuri gali būti taikoma už rimtus pažeidimus: atliekų nesutvarkymą ar neskaidrias veikas, bet būtent esamame įstatyme to ir nenumatyta.  Toks neproporcingas sankcijų taikymas, numačius griežčiausią atsakomybę už mažareikšmius pažeidimus, o už nusikalstamas veikas jo nesant, yra visiškai nelogiškas. Jis nedrausmina ir neatgraso nuo galimai neskaidrių veikų. Minėtoji pataisa padidins skaidrumą pakuočių atliekų tvarkymo srityje ir sudarys geresnes sąlygas kontroliuoti organizacijų veiklą. Juo labiau, kad pastaruoju metu į viešumą vienas po kito iškyla skandalai, susiję su galimai neskaidriu atliekų tvarkymu.

Kartu su Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininku Kęstučiu Mažeika, bendradarbiaudami su Aplinkos ministerija, parengėme dar vieną Atliekų tvarkymo įstatymo pataisą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtam gaminių ar pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymui.

Parengti įstatymo pataisą paskatino aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių institucijų patirtis, tikrinant atliekų tvarkytojus ir įrodančių dokumentų išrašymą. Kyla daug abejonių, ar įrodantys dokumentai, kuriuos pateikia gamintojus ir importuotojus atstovaujančioms institucijoms dėl gaminių ir (ar) pakuočių sutvarkymo, atitinka realų faktą. Įrodantys dokumentai – dokumentai, kurių pagrindu gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą mokėjimo. Pastaruoju metu pasitaiko atvejų, kai atliekų tvarkytojai neteikia dokumentų arba vilkina dokumentų, reikalingų įsitikinti, kad atliekų tvarkymas atitinka teisės aktų reikalavimus pateikimą aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančiai institucijai.

Todėl Atliekų tvarkymo įstatymą siūlome pakoreguoti, įrašant, kad „neteisėtu gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento išrašymu laikoma, kai asmenys nepateikia aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančiai institucijai dokumentų, būtinų vykdyti atliekų tvarkymo kontrolę.“

Šiuo metu Atliekų tvarkymo įstatymo nustatyta, kad neteisėtu gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento išrašymu laikoma, kai toks dokumentas yra išrašytas už: 1) tas gaminių ir (ar) pakuočių atliekų rūšis, už kurias išrašyti tokį dokumentą asmuo neturėjo teisės; 2) ne Lietuvos Respublikos teritorijoje surinktą gaminių ir (ar) pakuočių atliekų kiekį; 3) kiekį tų atliekų, kurios nepriskiriamos gaminių ir (ar) pakuočių atliekoms; 4) komunalinių atliekų sraute susidarančias gaminių ir (ar) pakuočių atliekas, surinktas ne savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose ir jas papildančiose atliekų surinkimo sistemose; 5) komunalinių atliekų sraute susidarančias gaminių ir (ar) pakuočių atliekas, surinktas asmens, kuris neturi teisės aktų nustatyta tvarka sudarytos sutarties su tomis savivaldybėmis (ar jų įsteigtais juridiniais asmenimis, kuriems pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemas), kurių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose ir jas papildančiose atliekų surinkimo sistemose surenka buityje naudojamas elektros ir elektroninės įrangos ir (ar) pakuočių atliekas; 6) tą gaminių ir (ar) pakuočių atliekų kiekį, kuris gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento išrašymo metu dar nebuvo sutvarkytas; 7) tą eksportuotą gaminių ir (ar) pakuočių atliekų kiekį, apie kurio išvežimą neinformuota ir (ar) nepateiktas iš gavėjo gautas dokumentas, patvirtinantis išvežtų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų panaudojimą, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais. Tačiau minėtame įstatyme nėra pagrindų dėl neteisėto įrodančių dokumentų išrašymo, kai nepateikiami reikalingi dokumentai aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdantiems pareigūnams. Visapusiška kontrolė būtina įsitikinti, kad įrodantys dokumentai išduoti ir atliekų tvarkymas vykdytas laikantis teisės aktų reikalavimų. Tai svarbu ne tik taršos aplinkai prevencijos atžvilgiu, bet ir gamintojams ir importuotojams, nes atliekų tvarkytojų jiems išduotas įrodantis dokumentas.

Ši pataisa kartu būtų ir įspėjimas atliekų tvarkytojams, apie galimą išbraukimą iš įrodančius dokumentus galinčių išrašyti atliekų tvarkytų sąrašo, kai nepateiks institucijoms dokumentų apie realų atliekų perdirbimą.

Priėmus šią pataisą bus efektyviau vykdoma atliekų tvarkymo kontrolė ir išaiškinami reikalavimų nesilaikantys atliekų tvarkytojai. 

Virginija Vingrienė
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė

Šaltinis: Regionų naujienos (http://www.regionunaujienos.lt)

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.

2018 m. vasario 19 d., pirmadienis

Šventė subūrė Viečiūnų bendruomenę


Valstybės šimtmetį paminėjome bendruomenės renginyje, vykusiame Druskininkų savivaldybės Viečiūnų miestelyje, šiemet paskelbtame Lietuvos mažąja kultūros sostine. Viečiūnai - seniūnijos, iš kurios esu kilusi aš pati, centras. Man buvo labai didelė garbė pasveikinti gimtąją seniūniją dvigubos šventės proga ir sutikti kartu valstybei svarbų šimtmečio minėjimą.




Akimirkas iš renginio galite pažiūrėti čia: https://www.facebook.com/pg/Mano-Druskininkai-312076108843184/photos/?tab=album&album_id=1745110022206445
   Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.

2018 m. vasario 18 d., sekmadienis

„Valstiečiai“ siūlo PVM lengvatą ekologišką energiją vartojantiems automobiliams

Siekiant skatinti atsinaujinančią ir ekologišką energiją vartojančių transporto priemonių įsigijimą, nuo 2019 metų sausio siūloma taikyti lengvatinį pridėtinės vertės (PVM) mokestį hibridinių variklių, o taip pat elektra ar kita atsinaujinančia energija varomoms transporto priemonėms ir jų remontui.
Tokias Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas, kurios galiotų iki iki 2025 metų, Seime registravo Aplinkos apsaugos komitete dirbantys „valstiečiai“ Virginija Vingrienė ir Kęstutis Mažeika.

Pataisos numato, kad hibridinių variklių transporto priemonėms (kai transporto priemonė yra iš dalies ekologiška) būtų taikomas 9 proc. PVM tarifas, o 5 proc. – visiškai ekologiškoms ar naudojančioms atsinaujinančią energiją transporto priemonėms.

Pataisos iniciatoriai sako, kad lengvata būtų taikoma ribotą laiką, iki 2025 metų – „tam, kad sukurti ekologiškų transporto priemonių rinką ir infrastruktūrą“.

Dabar 5 proc. lengvatinis PVM tarifas taikomas vaistams, o 9 proc. – keleivių vežimui, spaudai, knygoms ir neperiodiniams informaciniams leidiniams, viešbučiams, centralizuotam šildymui . Įprastas PVM tarifas šiuo metu yra 21 proc., jis galioja nuo 2009 metų rudens.


Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.
Siekiant skatinti atsinaujinančią ir ekologišką energiją vartojančių transporto priemonių įsigijimą, nuo 2019 metų sausio siūloma taikyti lengvatinį pridėtinės vertės (PVM) mokestį hibridinių variklių, o taip pat elektra ar kita atsinaujinančia energija varomoms transporto priemonėms ir jų remontui.

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/gazas/naujiena/gatve/valstieciai-siulo-pvm-lengvata-ekologiska-energija-vartojantiems-automobiliams-221-927798
Siekiant skatinti atsinaujinančią ir ekologišką energiją vartojančių transporto priemonių įsigijimą, nuo 2019 metų sausio siūloma taikyti lengvatinį pridėtinės vertės (PVM) mokestį hibridinių variklių, o taip pat elektra ar kita atsinaujinančia energija varomoms transporto priemonėms ir jų remontui.

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/gazas/naujiena/gatve/valstieciai-siulo-pvm-lengvata-ekologiska-energija-vartojantiems-automobiliams-221-927798
Siekiant skatinti atsinaujinančią ir ekologišką energiją vartojančių transporto priemonių įsigijimą, nuo 2019 metų sausio siūloma taikyti lengvatinį pridėtinės vertės (PVM) mokestį hibridinių variklių, o taip pat elektra ar kita atsinaujinančia energija varomoms transporto priemonėms ir jų remontui.

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/gazas/naujiena/gatve/valstieciai-siulo-pvm-lengvata-ekologiska-energija-vartojantiems-automobiliams-221-927798