2017 m. lapkričio 30 d., ketvirtadienis

Vystant verslinę žvejybą, svarbu išsaugoti žuvų išteklius

Kartu su kolegomis Kęstučiu Mažeika ir Mykolu Majausku pateikėme Žuvininkystės įstatymo pataisos projektą, kuriuo siūlome pagerinti sąlygas žuvų išteklių atkūrimui ir gausinimui, sudaryti palankesnes sąlygas mėgėjų žvejybos plėtrai, surinkti į valstybės biudžetą daugiau lėšų žuvų išteklių atkūrimui ir apsaugai.

Projekto uždaviniai: apriboti verslinę žvejybą saugomų rūšių žuvų migracijos kelyje Baltijos jūros priekrantėje, uždrausti prekybą neverslinio dydžio žuvimis, teisinėmis priemonėmis suderinti verslinę ir mėgėjų žvejybą vidaus vandenyse, pagerinti žuvų išteklių apsaugą, atkūrimą ir gausinimą.

Baltijos jūros priekrantėje ir didesnio ploto vidaus vandens telkiniuose yra pagrindinės saugomų žuvų, paukščių ir žinduolių sankaupų vietos, migracijos keliai, tačiau įstatymu nenumatyti jokie verslinės žvejybos apribojimai. Nustatyti verslinės žvejybos apribojimus Baltijos jūros priekrantėje yra įgaliotas žemės ūkio ministras, vidaus vandenyse – aplinkos ministras.

2006 m. gegužės 31 d. nutarime Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad pagal Konstituciją riboti ūkinės veiklos laisvę galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo, todėl esminiai verslinės žvejybos ribojimai turėtų būti nustatyti įstatymais, o ne ministrų įsakymais.


Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.

Pagalba miško žemėje įsikūrusiems miestams

"Regionų naujienos" nuotrauka
Su kolega druskininkiečiu Zenonu Streikumi inicijuojame palengvinimą mįslingiausių Lietuvos savivaldybių plėtros problemas. Šiuo metu Druskininkai, Varėna, Kazlų Rūda, Švenčionys, Rietavas ir Visaginas, kurių miškingumas didesnis nei 50 proc. viso ploto susiduria su rimtomis plėtros kliūtimis. Jau 2013 m. Miškų įstatyme minėtoms savivaldybėms padaryta išimtis, leidžiant jose keisti miško paskirtį miestų ir verslo plėtros tikslais, tačiau numačius kompensaciją už šiai plėtrai panaudotus plotus. Problema yra tame, kad kompensacijos suma, priklausomai nuo miško grupės skaičiuojama dvigubai, kai miškas III grupės (apsauginiai miškai) arba trigubai, kai miškas yra antros grupės (ekosistemų ar rekreacinis) jų atkūrimo vertei prilyginamos sumos. Įdomiausiai yra tai, kad visų miestų teritorijos ribose esantys miškai yra būtent II-osios arba rekreacinės kategorijos. Tad ir planuojant jų plėtrą - kompensacija visada trigubėja. Tuo tarpu, kai net 80 proc. pvz. Druskininkų miesto teritorijos užima miškas, Varėnos - apie 70 proc., panašiai ir kitose keturiose išvardytose savivaldybėse. Tad planuojant bet kokią šių miestų plėtrą minėtos savivaldybės susiduria ne tik su rimtais biurokratiniais išmiškinimo procedūrų barjerais, bet dar ir su dideliais kaštais, kas tampa rimto stabdžiu tiek miestų, tiek verslo plėtros galimybėms. Todėl, siekdami kažkiek palengvinti finansinę naštą, mes, miškingiausias šalies savivaldybes atstovaujantys Seimo nariai inicijuojame Miškų įstatymo pataisą, numatančią išimtį už minėtųjų šešių savivaldybių plėtrai panaudotus rekreacinius ar saugomus miškus kompensuojant suma, padengiančia jų atkūrimo kaštams t.y. tokia pat suma, kaip kompensuojama už analogiškiems tikslams panaudotus ūkinius arba IV grupės miškus.

Daugiau skaitykite adresu http://www.regionunaujienos.lt/pagalba-misko-zemeje-isikurusiems-miestams/.

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.

2017 m. lapkričio 23 d., ketvirtadienis

Mažinama perteklinė kontrolės našta aplinkosaugos srityje

Pagaliau žengtas seniai reikalingas plačiu požiūriu grįstas racionalus žingsnis mažinant perteklinę kontrolės naštą aplinkosaugos srityje.

Antradienį Seimas žengė labai pažangų, plačiu požiūriu grįstą ir seniai reikalingą žingsnį –buvo patvirtinta aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių institucijų pertvarka. Ją įgyvendinant bus sujungiami aštuoni savarankiški ir dažnai tarpusavyje nesusikalbantys Regionų aplinkos apsaugos departamentai (RAAD-ai), o penkių skirtingų aplinkos apsaugos įstaigų kontrolės funkcijos pavestos vienai institucijai – Aplinkos apsaugos departamentui. Taip ne tik pagerės aplinkosaugos kontrolė irbus užtikrintas geresnis pareigūnų motyvavimas bei darbo sąlygos, bet taip pat išvengta nereikalingo funkcijų dubliavimosi, „popierinės“ aplinkosaugos, perteklinio biurokratizmo, atskirų tarnybų nesusikalbėjimo, ir iš to kylančių nesukontroliuojamų sričių problemų. Labai džiaugiuosi, kad pagaliau sumažės administracinė našta verslui, o gyventojams bus užtikrintos sąlygos savus ūkinius klausimus ir problemas išspręsti vienoje vietoje. Be abejo, žymiai pagerės ir pačios kontrolės kokybė, busužtikrintas jos efektyvumas ir skaidrumas. Tai leis įveikti netvarką gamtosaugos, o ypač atliekų tvarkymo sistemoje.

Daugiau skaitykite adresu http://www.regionunaujienos.lt/mazinama-pertekline-kontroles-nasta-aplinkosaugos-srityje/.

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.

Susitikimas su Žemynos gatvės gyventojais

Seimo aplinkos komitete lankėsi Vilniaus Pašilaičių mikrorajono gyventojai. Žemynos gatvėje gyvenantys vilniečiai išsakė savo susirūpinimą ir abejones dėl statybų projekto, kuris mažų mažiausia kelia abejonių dėl savo reikalingumo. Projektas - Žemynos progimnazijos ir Vilniaus savivaldybės bendras užsakymas 4,000 kv. m sporto salės statybai. Numatyta, jog salėje treniruotųsi ir sportuotų ne tik Žemynos progimnazijos mokiniai bet ir Vilniaus krepšinio mokyklos jaunieji krepšininkai. Iš pirmo žvilgsnio projektas atrodo patrauklus ir reikalingas - juk vaikams būtinai reikia suteikti kuo didesnes galimybes užsiimti užklasine veikla, o ypač sportu. Tačiau paaiškėjus, kad projekte statomas objektas yra įvardijamas kaip sporto salė, bet galimai bus statomas visas 4,000 kv. m sporto kompleksas su 1,200 vietų žiūrovų tribūna ir LKL reikalavimus atitinkančia krepšinio sale, su dešimtimi kabinetų administracijai, ir… su 70 vietų automobilių stovėjimo aikštele. Numatomas kompleksas ne tik panaikintų aplink esančias žaliąsias erdves, bet ir reikalautų išrauti medžius, kuriuos sodino Žemynos progimnazijos mokiniai, o iškilęs 13 m aukščio pastatas užgožtų šalia esančių namų žemutinių aukštų langus. Dėl to į gyventojų butus patektų mažiau šviesos, o per langus tektų "grožėtis" metaliniu pastato fasadu. Svarbiausias klausimas - automobilių statymo vietos: kur gi pasistatytų automobilius visi, atvykę stebėti varžybų žiūrovai, žaidėjai ir jų tėveliai, treneriai? Apie autobusų privažiavimą nėra nei kalbos, nes gatvėse kamščiai susidaro jau dabar, kai į mokyklą ar iš jos keliauja moksleiviai. Ar tikrai 70 vietų stovėjimo aikštelės pakanka? O kas bus su oro užterštumu, triukšmu? Juk varžybos dažniausiai vyksta savaitgaliais. Gyventojai baiminasi, kad jų gyvenimo sąlygos dėl oro užterštumo, triukšmo, kamščių, kiemuose statomų automobilių ženkliai pablogės, taip pat žymiai sumažės jų turimų būstų kainos.

Savivaldybė laikosi savo pozicijos, kad tai bus tik sporto salė, nors Vilniaus savivaldybėje vykusiame atvirame susirinkime, matyt per neapdairumą, buvo paminėta, kad susirinkime dalyvauja ir būsimos krepšinio mokyklos direktorius. Pagal Orhuso konvenciją, gyventojai turi teisę į dalyvauti priimant sprendimus bei teisę kreiptis į teismus aplinkos klausimais, kad būtų apsaugota žmogaus teisė gyventi jo sveikatai ir gerovei palankioje aplinkoje, tad viešas susirinkimas savivaldybėje ir buvo vienas iš išpildytų šios konvencijos reikalavimų. Į užduotą klausimą, ar gyventojams pagal minėta konvenciją paprašius atlikti poveikio aplinkai vertinimą, savivaldybė sutiktų tai padaryti, savivaldybės atstovas pareiškė, kad tai nuspręs savivaldybė, tačiau iš karto pabrėžė, kad objektas projekte yra įvardintas kaip sporto salė, o sporto salei PAV nėra reikalingas. Kyla klausimas, ar tikrai nėra kitos vietos, kur tokį projektą įgyvendinant nereikėtų galvoti realybės neatitinkančio projekto pavadinimo vien tam, kad jį pastatyti, nežvelgiant į ilgojo laikotarpio padarinius, galimai kilometrines spūstis gatvėse, gyventojų ramybę ir sveikatą. Reikia tikėtis, kad savivaldybė vis dėlto ieškos kompromisinių šios situacijos sprendimo variantų, ir Vilniuje bus pastatyta krepšinio mokykla, kuria džiaugsimės visi, įskaitant ir Vilniaus Žemynos gatvės gyventojus, šiuo metu dedančius didžiules pastangas, kad projekto vystymas būtų sustabdytas.

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.