2018 m. vasario 6 d., antradienis

Apskrito stalo diskusija Verkių parke vykdomų medžių kirtimo darbų klausimu


Diskusijos dalyviai
Vasario 6 d. Seimo Aplinkos apsaugos posėdžių salėje įvyko Seimo narės Virginijos Vingrienės surengta apskritojo stalo diskusija, skirta su įvairių susijusių institucijų atstovais aptarti neatsargaus medžių kirtimo darbų Verkių parke vykdymo problemą ir su kirtimų saugomuose miškuose tvarka susijusiu teisiniu reguliavimu. Diskusijoje dalyvavo 16 žmonių, tarp jų Aplinkos ministerijos, Vilniaus savivaldybės, Valstybinių miškų urėdijos atstovai.

Akstinu surengti diskusiją tapo V. Vingrienę pasiekę Verkių parko kaimynystėje gyvenančių žmonių skundai, jog masyvių gabaritų miškų pjovimo mašinos – vadinamieji "harvesteriai" – žaloja parko medžius, darko miško paklotę. Piliečiai teiravosi, ar harvesterių naudojimą būtų galima pakeisti darbu benzopjūklų pagalba, nepaisant galimai didesnių kaštų.

Diskusijoje buvo susitarta, jog pagal užsakymą rangovas likęs iškirsti plotas bus atliekamas atsargiau, pagal galimybes renkantis mažesnę žalą miškui sukeliančią kirtimo techniką, o į rengiamas kitais metais numatomų vykdyti kirtimų sutartis bus įtraukti aiškūs reikalavimai, kokias kirtimo mašinas privalu naudoti kirtimo darbuose.

Diskusijos dalyviai
Aplinkos ministerijos atstovai sutiko iki balandžio 10 d. parengti projektą, skirtą pagerinti miestų ir priemiesčių aplinkinių miškų tvarkymo įstatyminį reguliavimą, tačiau perspėjo, jog šis projektas bus tik pirmasis žingsnis ilgo teisėkūros proceso kelyje, ir pradžioje savo turiniu ir poveikiu bus orientuotas į Verkių parko miškų kirtimo tvarkos tobulinimą. Taip pat susitarta, jog valstybinės institucijos turėtų aktyviau ir prieinamiau platinti su kirtimų darbais susijusią informaciją.

Balandžio 10 d., Aplinkos ministerijai parengus minėtą projektą, numatoma surengti antrąją apskrito stalo diskusiją šiuo klausimu.

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/. 

2018 m. sausio 26 d., penktadienis

Pagrindinė urėdijų reformos klaida – per mažai buvo kalbamasi su miškininkų visuomene...

Pagrindinė reformos klaida – per mažai buvo kalbamasi su miškininkų visuomene, nebuvo perteikta aiški reformos vizija, neatsakyta į daug miškininkus neraminusių klausimų, o tuo pasinaudoję įvairūs reformos priešininkai, skleisdami gąsdinančias sąmokslo teorijas, klaidindami ir kaišiodami pagalius į ratus sėjo vis didesnį nerimą, baimę ir stresą.

"Aplinkos ministerijos vadovybė laikėsi gana arogantiškos pozicijos, iš pat pradžių metusi šešėlį ant visos miškininkų bendruomenės, prisidėjo prie kiršinimo ir gąsdinimo. Tai akivaizdžiai rodo ministerijos vadovybės patirties valstybės tarnyboje, politikoje ir vadyboje stoką. Tad pati šios reformos eiga, mano giliu įsitikinimu, labai geras pavyzdys ir pamoka, kaip nereikėtų daryti reformų. Labai gaila, kad mokytis turėjome tokio aplinkosauginiu požiūriu jautraus ir svarbiausio mūsų šalies gamtos ištekliaus sektoriaus rėmuose. Bet vis dėlto pripažinkime, jog reforma yra rimtas stimulas, išvedantis iš saugios komforto zonos, skatinantis judėti į priekį ir tobulinti sektorių, jo valdymą, darbo metodikas bei veiklas."

Daugiau skaitykite: http://miskininkas.eu/seimo-nare-virginija-vingriene-apie-misku-reforma-ir-pokyciu-butinuma/

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/. 

2018 m. sausio 17 d., trečiadienis

Atsargos karius iš tarnybinio buto galima iškeldinti tik suteikiant būstą

Seimas po pateikimo pritarė Seimo nario Vytauto Bako iniciatyva gruodžio pabaigoje parengtai ir Seimui pateiktai Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pataisai, kuri padėtų išsaugoti būstą į atsargą išėjusiems kariams, krašto apsaugos sistemoje pradėjusiems dirbti iki 1991 m. rugpjūčio 23 dienos ir su kuriais tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys buvo sudarytos iki 2001 m. liepos 1 dienos. Prie šios iniciatyvos prisijungiau, nes pati inicijavau analogiškos problemos –tarnybinėms reikmėms nereikalingų urėdijų tarnybinių butų – sprendimą: mano parengtai kito įstatymo pataisai Seimas taip pat jau pritarė.
Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pataisa mes siūlome, kad įstatyme būtų įteisinta nuostata, leidžianti atsargos karius iš tarnybinio buto iškeldinti tik tuo atveju,  jei jam suteikiamas kitas gyvenamasis plotas, atitinkantis techninius bei higieninius reikalavimus ir esantis toje pačioje apskrityje.
Įstatymo pataisa parengta atsižvelgiant į tai, kad minėtiems asmenims, remiantis 1992 metais priimtu ir iki 2001-ųjų metų galiojusiu Civiliniu kodeksu, buvo suteikta garantija, jog baigę tarnybą galės toliau gyventi tarnybiniuose butuose, taipogi gyvenamosios patalpos nuomininko, išėjusio į senatvės pensiją, teisė būti iškeldintam iš tarnybinių patalpų tik jam suteikiant kitą gyvenamąją patalpą. Šios karių teisės ir garantijos buvo panaikintos 2012 m. priėmus Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pataisas, kuriomis buvo atsisakyta tarnybinių butų. Krašto apsaugos ministerija, vykdydama tarnybinių butų atisakymo politiką, juos kartu su gyventojais patikėjimo teise perleido Turto bankui.
Valstybė, skirdama kariškiams ir jų šeimoms tarnybinius butus prieš daugiau kaip du dešimtmečius, garantavo, kad pasibaigus tarnybai jie galės likti gyventi. Tačiau šiomis dienomis, buvę ir esami kariai, dėl butų, kuriuose gyvena porą dešimtmečių, priversti kovoti Turto banko organizuojamuose aukcionuose. Žvelgiant iš finansinės pusės, didžioji dalis karių yra tokio amžiaus, jog jiems sudėtinga konkuruoti su asmenimis, pareiškusiais norą nusipirkti buvusius tarnybinius butus. Kadangi pradinė kaina aukcionuose yra apie 50 tūkst. eurų, dėl to iškyla grėsmė prarasti vienintelį gyvenamąjį būstą, nes minėtos sumos yra gana didelės, o bankai nesuteikia paskolų garbaus amžiaus sulaukusiems asmenims. Šiuo metu tarp sudariusių būsto nuomos sutartį iki  2001 metų liepos 1 dienos yra 20 atsargos karių, kurie  yra apdovanoti Lietuvos kariuomenės kūrėjo savanorių medaliu arba valstybės apdovanojimu.
Esu įsitikinusi, kad būtina išspręsti analogiškas problemas visose srityse užtikrinant žmonėms, gyvenusiems tarnybiniuose butuose ir neturinčiuose kito būsto, socialines garantijas ir pateisinant jų lūkesčius. Net jei sprendimai jau priimti, išeitis visada galima ir būtina surasti ir ankstesnės kadencijos kolegų klaidas taisyti. Su panašia problema susiduria ir vidaus reikalų sistemos darbuotojai.

Virginija Vingrienė
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė

2018 m. sausio 16 d., antradienis

Seimo LVŽS frakcijos narės V. Vingrienės pranešimas: parlamentarė Lietuvos gynėjams siūlo kompensuoti pusę socialinio būsto nuomos

2018 m. sausio 16 d. pranešimas žiniasklaidai

Šeštadienį pasibaigusioje rudens sesijoje Seimas po pateikimo pritarė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narės Virginijos Vingrienės įstatymo projektui, kuriuo siūloma nustatyti, kad  nukentėjusiesiems nuo 1991 metų sausio 11–13 dienomis ir po to vykdytos SSRS agresijos bei jų šeimoms būtų kompensuojama 50 proc. išlaidų socialinio būsto nuomai.
„Daugelis iš mūsų pažįstame ne vieną žmogų, kuris lemtingų Lietuvai įvykių metu patyrė įvairaus sudėtingumo traumas, todėl jaučiu ne tik moralinę pareigą jiems padėti, ir sunkiai suduriantiems galą su galu kompensuoti iki 50 procentų būsto nuomos kaštų. Svarbu atkreipti dėmesį, kad ši nuostata būtų taikoma tik gyvenantiesiems socialiniame būste (t. y. išties sunkiai besiverčiantiems asmenims)“, – sakė Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijos frakcijos narė Virginija Vingrienė.
2016 metų duomenimis, pripažintų nukentėjusių Nepriklausomybės gynėjų Lietuvoje yra  apie 1 tūkstantį, o gaunančių nukentėjusiųjų nuo Sausio 13-osios agresijos pensiją – 311.  Įstatymo projektu siūloma kompensacija būtų skiriama iš savivaldybių biudžetų fondų. Bendrame kompensacijų gavėjų sąraše Nepriklausomybės gynėjai sudaro santykinai mažą dalį, todėl papildomų lėšų poreikis nebus ženklus.
Pasak Seimo narės, dalis agresijos aukų neturi nuosavo būsto ir neturi galimybių jį įsigyti, todėl dažnai gyvena savivaldybės suteiktuose socialiniuose būstuose, mokėdami nemažą nuomos mokestį. Kai kuriems iš jų patirtos sveikatos traumos apsunkina galimybes rasti darbą, reikalauja nuolatinių išlaidų medicinai. Todėl valstybė privalo padėti savo gynėjams ir prisidėti kuriant jiems orias gyvenimo sąlygas.
Pagal dabar galiojančio teisės aktų nuostatas, nukentėjusiems asmenims numatytos 50 proc. kompensacijos už  būsto šildymą, vandenį, nuotekas, dujas, kietąjį ir skystąjį kurą, elektros energiją, laidinio telefono abonentinį (mėnesinį) mokestį, žemės, esančios po daugiaaukščiu gyvenamuoju namu, mokestį ir kitas paslaugas, tačiau ne socialinio būsto nuomą.

Daugiau informacijos:
Seimo narė
Virginija Vingrienė
Tel. 8 610 67 245

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.

2018 m. sausio 8 d., pirmadienis

Tarnybinių urėdijų butų nuomininkai viliasi, kad būstus galės išsipirkti pirmumo teise

Daugiau kaip 10 metų tarnybiniuose urėdijų butuose gyvenantys asmenys viliasi, kad šiuos būstus jie galės išsipirkti  pirmumo teise. Tokiai tvarkai pritariantys Seimo nariai  Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos atstovai Virginija Vingrienė ir Kęstutis Mažeika inicijavo  Disponavimo valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo pataisas, kurioms  po pateikimo Seimas pritarė praėjusių metų gruodžio 19 d. Toliau jas svarstys Seimo Audito, kuris paskirtas  pagrindiniu, Aplinkos apsaugos bei kiti komitetai. Tikimasi, kad iniciatorių siūlymui bus pritarta ir Seimas  minėto įstatymo pataisą priims pavasario sesijoje.  Kaip įprasta, ji prasideda kovo 10 dieną.

„Įstatymo pakeitimo  projektas dėl disponavimo valstybės ir savivaldybių turtu po svarstymų Seimo komitetuose bus įtrauktas į Seimo pavasario sesijos darbotvarkę. Be to, bus paprašyta Vyriausybės išvadų. Tikiuosi, kad tiek Vyriausybė, tiek Seimas pakeitimams pritars ir bus išspręsta svarbi socialinė problema. Žmonės, ilgus metus gyvenę tokiuose būstuose, tvarkingai mokėję nuomą ir juos prižiūrėję bei, deja, kito būsto neturintys, tikrai neturėtų būti išmesti į gatvę – jiems turi būti užtikrintos socialinės garantijos“, – sakė parlamentarė V. Vingrienė.

Minėta socialinė problema iškilo prasidėjus urėdijų reformai, kurios visą tolesnei veiklai nereikalingą nekilnojamąjį turtą, t.y. įvairius pastatus ir tarnybinius butus privalo perduoti Turto bankui, o pastarasis juos parduoti viešuose aukcionuose.


Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.

2018 m. sausio 5 d., penktadienis

Būti politike ar namų šeimininke – turėtų būti laisvas moters pasirinkimas

Pagal spalio mėnesį paskelbtą Lyčių lygybės indeksą, Europos Sąjungoje Lietuva užima 20 vietą. Prasčiausiai atrodo politikoje ir ekonomikoje dalyvaujančių moterų rodiklis.  Kaip pagerinti paskatinti moteris aktyviau dalyvauti politikoje, susirinkusios šalies politikės ir diskutavome metų pabaigoje Druskininkuose vykusioje diskusijoje „Moteris politikoje“.

Konferencijoje buvo aptariama, kokias galimybes turi dalyvauti politikoje mūsų šalies moterys, kaip šią veiklą jos derina su šeima, su kokiomis problemomis ir iššūkiais susiduria, nusprendusios aktyviai dalyvauti politiniame gyvenime ar siekiančios karjeros profesinėje veikloje.


Daugiau skaitykite adresu http://www.regionunaujienos.lt/buti-politike-ar-namu-seimininke-turetu-buti-laisvas-moters-pasirinkimas/.

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.

2018 m. sausio 2 d., antradienis

Ar vien tik lėšų trūkumas strukdo sutvarkyti kelią?

2017 metų rudenį į mane kreipėsi Molėtų rajono gyventojai, prašydami pagalbos dėl kelio Balninkai-Gėliogaliai tvarkymo. Minėto kelio būklė yra tokia prasta, jog sodybas Zapaškų ir Vališkių kaimuose turintys žmonės yra priversti palikti automobilius prie Balninkuose esančio plento ir 2 km kelio atkarpą eiti pėsčiomis, dažnai nešdami sunkius nešulius. Kelias yra praktiškai nepravažiuojamas. Jam būtinas remontas. Nepravažiuojamas kelias – potenciali grėsmė minėtuose kaimuose gyvenančių žmonių saugumui. Kaip įspėjimas gyventojams – rugsėjo 21 dieną Molėtų rajono Kreiviškių kaime kilęs gaisras. Jį gesinti važiavę trys ugniagesių ekipažai užklimpo tokios pat prastos būklės kelyje ir buvo priversti bejėgiškai stebėti tolumoje liepsnojantį rajono gyventojų turtą. Visa laimė, kad pavyko išvengti aukų.

Mano žiniomis, Zapaškų ir Vališkių kaimai yra atsinaujinančios gyvenvietės, į kurias noriai keliasi žmonės. Tarp jų ir jauni ūkininkai, apsisprendę kurti savo laimę tėvynėje, o ne emigruoti iš jos ir ieškoti laimės svetur. Tai yra pagirtina ir skatintina iniciatyva ir manau, tai svari priežastis prioritetine tvarka sutvarkyti minėtą kelią.


Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.