2018 m. sausio 16 d., antradienis

Seimo LVŽS frakcijos narės V. Vingrienės pranešimas: parlamentarė Lietuvos gynėjams siūlo kompensuoti pusę socialinio būsto nuomos

2018 m. sausio 16 d. pranešimas žiniasklaidai

Šeštadienį pasibaigusioje rudens sesijoje Seimas po pateikimo pritarė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narės Virginijos Vingrienės įstatymo projektui, kuriuo siūloma nustatyti, kad  nukentėjusiesiems nuo 1991 metų sausio 11–13 dienomis ir po to vykdytos SSRS agresijos bei jų šeimoms būtų kompensuojama 50 proc. išlaidų socialinio būsto nuomai.
„Daugelis iš mūsų pažįstame ne vieną žmogų, kuris lemtingų Lietuvai įvykių metu patyrė įvairaus sudėtingumo traumas, todėl jaučiu ne tik moralinę pareigą jiems padėti, ir sunkiai suduriantiems galą su galu kompensuoti iki 50 procentų būsto nuomos kaštų. Svarbu atkreipti dėmesį, kad ši nuostata būtų taikoma tik gyvenantiesiems socialiniame būste (t. y. išties sunkiai besiverčiantiems asmenims)“, – sakė Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijos frakcijos narė Virginija Vingrienė.
2016 metų duomenimis, pripažintų nukentėjusių Nepriklausomybės gynėjų Lietuvoje yra  apie 1 tūkstantį, o gaunančių nukentėjusiųjų nuo Sausio 13-osios agresijos pensiją – 311.  Įstatymo projektu siūloma kompensacija būtų skiriama iš savivaldybių biudžetų fondų. Bendrame kompensacijų gavėjų sąraše Nepriklausomybės gynėjai sudaro santykinai mažą dalį, todėl papildomų lėšų poreikis nebus ženklus.
Pasak Seimo narės, dalis agresijos aukų neturi nuosavo būsto ir neturi galimybių jį įsigyti, todėl dažnai gyvena savivaldybės suteiktuose socialiniuose būstuose, mokėdami nemažą nuomos mokestį. Kai kuriems iš jų patirtos sveikatos traumos apsunkina galimybes rasti darbą, reikalauja nuolatinių išlaidų medicinai. Todėl valstybė privalo padėti savo gynėjams ir prisidėti kuriant jiems orias gyvenimo sąlygas.
Pagal dabar galiojančio teisės aktų nuostatas, nukentėjusiems asmenims numatytos 50 proc. kompensacijos už  būsto šildymą, vandenį, nuotekas, dujas, kietąjį ir skystąjį kurą, elektros energiją, laidinio telefono abonentinį (mėnesinį) mokestį, žemės, esančios po daugiaaukščiu gyvenamuoju namu, mokestį ir kitas paslaugas, tačiau ne socialinio būsto nuomą.

Daugiau informacijos:
Seimo narė
Virginija Vingrienė
Tel. 8 610 67 245

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.

2018 m. sausio 8 d., pirmadienis

Tarnybinių urėdijų butų nuomininkai viliasi, kad būstus galės išsipirkti pirmumo teise

Daugiau kaip 10 metų tarnybiniuose urėdijų butuose gyvenantys asmenys viliasi, kad šiuos būstus jie galės išsipirkti  pirmumo teise. Tokiai tvarkai pritariantys Seimo nariai  Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos atstovai Virginija Vingrienė ir Kęstutis Mažeika inicijavo  Disponavimo valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo pataisas, kurioms  po pateikimo Seimas pritarė praėjusių metų gruodžio 19 d. Toliau jas svarstys Seimo Audito, kuris paskirtas  pagrindiniu, Aplinkos apsaugos bei kiti komitetai. Tikimasi, kad iniciatorių siūlymui bus pritarta ir Seimas  minėto įstatymo pataisą priims pavasario sesijoje.  Kaip įprasta, ji prasideda kovo 10 dieną.

„Įstatymo pakeitimo  projektas dėl disponavimo valstybės ir savivaldybių turtu po svarstymų Seimo komitetuose bus įtrauktas į Seimo pavasario sesijos darbotvarkę. Be to, bus paprašyta Vyriausybės išvadų. Tikiuosi, kad tiek Vyriausybė, tiek Seimas pakeitimams pritars ir bus išspręsta svarbi socialinė problema. Žmonės, ilgus metus gyvenę tokiuose būstuose, tvarkingai mokėję nuomą ir juos prižiūrėję bei, deja, kito būsto neturintys, tikrai neturėtų būti išmesti į gatvę – jiems turi būti užtikrintos socialinės garantijos“, – sakė parlamentarė V. Vingrienė.

Minėta socialinė problema iškilo prasidėjus urėdijų reformai, kurios visą tolesnei veiklai nereikalingą nekilnojamąjį turtą, t.y. įvairius pastatus ir tarnybinius butus privalo perduoti Turto bankui, o pastarasis juos parduoti viešuose aukcionuose.


Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.

2018 m. sausio 5 d., penktadienis

Būti politike ar namų šeimininke – turėtų būti laisvas moters pasirinkimas

Pagal spalio mėnesį paskelbtą Lyčių lygybės indeksą, Europos Sąjungoje Lietuva užima 20 vietą. Prasčiausiai atrodo politikoje ir ekonomikoje dalyvaujančių moterų rodiklis.  Kaip pagerinti paskatinti moteris aktyviau dalyvauti politikoje, susirinkusios šalies politikės ir diskutavome metų pabaigoje Druskininkuose vykusioje diskusijoje „Moteris politikoje“.

Konferencijoje buvo aptariama, kokias galimybes turi dalyvauti politikoje mūsų šalies moterys, kaip šią veiklą jos derina su šeima, su kokiomis problemomis ir iššūkiais susiduria, nusprendusios aktyviai dalyvauti politiniame gyvenime ar siekiančios karjeros profesinėje veikloje.


Daugiau skaitykite adresu http://www.regionunaujienos.lt/buti-politike-ar-namu-seimininke-turetu-buti-laisvas-moters-pasirinkimas/.

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.

2018 m. sausio 2 d., antradienis

Ar vien tik lėšų trūkumas strukdo sutvarkyti kelią?

2017 metų rudenį į mane kreipėsi Molėtų rajono gyventojai, prašydami pagalbos dėl kelio Balninkai-Gėliogaliai tvarkymo. Minėto kelio būklė yra tokia prasta, jog sodybas Zapaškų ir Vališkių kaimuose turintys žmonės yra priversti palikti automobilius prie Balninkuose esančio plento ir 2 km kelio atkarpą eiti pėsčiomis, dažnai nešdami sunkius nešulius. Kelias yra praktiškai nepravažiuojamas. Jam būtinas remontas. Nepravažiuojamas kelias – potenciali grėsmė minėtuose kaimuose gyvenančių žmonių saugumui. Kaip įspėjimas gyventojams – rugsėjo 21 dieną Molėtų rajono Kreiviškių kaime kilęs gaisras. Jį gesinti važiavę trys ugniagesių ekipažai užklimpo tokios pat prastos būklės kelyje ir buvo priversti bejėgiškai stebėti tolumoje liepsnojantį rajono gyventojų turtą. Visa laimė, kad pavyko išvengti aukų.

Mano žiniomis, Zapaškų ir Vališkių kaimai yra atsinaujinančios gyvenvietės, į kurias noriai keliasi žmonės. Tarp jų ir jauni ūkininkai, apsisprendę kurti savo laimę tėvynėje, o ne emigruoti iš jos ir ieškoti laimės svetur. Tai yra pagirtina ir skatintina iniciatyva ir manau, tai svari priežastis prioritetine tvarka sutvarkyti minėtą kelią.


Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.

2017 m. gruodžio 7 d., ketvirtadienis

Seimo narių V. Vingrienės ir S. Skvernelio pranešimas: strateginės reikšmės statusas saugos valstybinius miškus valdančią įmonę nuo bandymų privatizuoti

Šiandien Seime po pateikimo pritarta kolegos Sauliaus Skvernelio ir mano inicijuotai pataisai suteikti Valstybinių miškų urėdijai, nuo 2018 m. sausio 1 d. patikėjimo teise valdysiančiai Lietuvos valstybinius miškus strateginę reikšmę Lietuvos nacionaliniam saugumui turinčios įmonės statusą. Ši nuostata užkirs kelią bet kokiai iniciatyvai šią įmonę privatizuoti ir ne mažiau, kaip 50 proc. Lietuvos miškų išsaugoti valstybės nuosavybėje. Tai labai svarbus žingsnis, o kartu ir žinutė, išsklaidysianti bet kokias baimes dėl vykdomos valstybinių miškų pertvarkos.

Su pranešimu galite susipažinti čia: http://sc.bns.lt/view/item/253781 


Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.

2017 m. lapkričio 30 d., ketvirtadienis

Vystant verslinę žvejybą, svarbu išsaugoti žuvų išteklius

Kartu su kolegomis Kęstučiu Mažeika ir Mykolu Majausku pateikėme Žuvininkystės įstatymo pataisos projektą, kuriuo siūlome pagerinti sąlygas žuvų išteklių atkūrimui ir gausinimui, sudaryti palankesnes sąlygas mėgėjų žvejybos plėtrai, surinkti į valstybės biudžetą daugiau lėšų žuvų išteklių atkūrimui ir apsaugai.

Projekto uždaviniai: apriboti verslinę žvejybą saugomų rūšių žuvų migracijos kelyje Baltijos jūros priekrantėje, uždrausti prekybą neverslinio dydžio žuvimis, teisinėmis priemonėmis suderinti verslinę ir mėgėjų žvejybą vidaus vandenyse, pagerinti žuvų išteklių apsaugą, atkūrimą ir gausinimą.

Baltijos jūros priekrantėje ir didesnio ploto vidaus vandens telkiniuose yra pagrindinės saugomų žuvų, paukščių ir žinduolių sankaupų vietos, migracijos keliai, tačiau įstatymu nenumatyti jokie verslinės žvejybos apribojimai. Nustatyti verslinės žvejybos apribojimus Baltijos jūros priekrantėje yra įgaliotas žemės ūkio ministras, vidaus vandenyse – aplinkos ministras.

2006 m. gegužės 31 d. nutarime Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad pagal Konstituciją riboti ūkinės veiklos laisvę galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo, todėl esminiai verslinės žvejybos ribojimai turėtų būti nustatyti įstatymais, o ne ministrų įsakymais.


Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.

Pagalba miško žemėje įsikūrusiems miestams

"Regionų naujienos" nuotrauka
Su kolega druskininkiečiu Zenonu Streikumi inicijuojame palengvinimą mįslingiausių Lietuvos savivaldybių plėtros problemas. Šiuo metu Druskininkai, Varėna, Kazlų Rūda, Švenčionys, Rietavas ir Visaginas, kurių miškingumas didesnis nei 50 proc. viso ploto susiduria su rimtomis plėtros kliūtimis. Jau 2013 m. Miškų įstatyme minėtoms savivaldybėms padaryta išimtis, leidžiant jose keisti miško paskirtį miestų ir verslo plėtros tikslais, tačiau numačius kompensaciją už šiai plėtrai panaudotus plotus. Problema yra tame, kad kompensacijos suma, priklausomai nuo miško grupės skaičiuojama dvigubai, kai miškas III grupės (apsauginiai miškai) arba trigubai, kai miškas yra antros grupės (ekosistemų ar rekreacinis) jų atkūrimo vertei prilyginamos sumos. Įdomiausiai yra tai, kad visų miestų teritorijos ribose esantys miškai yra būtent II-osios arba rekreacinės kategorijos. Tad ir planuojant jų plėtrą - kompensacija visada trigubėja. Tuo tarpu, kai net 80 proc. pvz. Druskininkų miesto teritorijos užima miškas, Varėnos - apie 70 proc., panašiai ir kitose keturiose išvardytose savivaldybėse. Tad planuojant bet kokią šių miestų plėtrą minėtos savivaldybės susiduria ne tik su rimtais biurokratiniais išmiškinimo procedūrų barjerais, bet dar ir su dideliais kaštais, kas tampa rimto stabdžiu tiek miestų, tiek verslo plėtros galimybėms. Todėl, siekdami kažkiek palengvinti finansinę naštą, mes, miškingiausias šalies savivaldybes atstovaujantys Seimo nariai inicijuojame Miškų įstatymo pataisą, numatančią išimtį už minėtųjų šešių savivaldybių plėtrai panaudotus rekreacinius ar saugomus miškus kompensuojant suma, padengiančia jų atkūrimo kaštams t.y. tokia pat suma, kaip kompensuojama už analogiškiems tikslams panaudotus ūkinius arba IV grupės miškus.

Daugiau skaitykite adresu http://www.regionunaujienos.lt/pagalba-misko-zemeje-isikurusiems-miestams/.

Sekite Virginijos Vingrienės Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/vvingriene/.